1. Biologinės kilmės plastikas, atitinkantis biologiškai skaidomą plastiką
Remiantis atitinkamais apibrėžimais, biologiškai skaidūs plastikai – tai mikroorganizmų gaminami plastikai iš natūralių medžiagų, tokių kaip krakmolas. Biomasė bioplastiko sintezei gali būti gaunama iš kukurūzų, cukranendrių arba celiuliozės. O biologiškai skaidūs plastikai – tai natūralios sąlygos (pvz., dirvožemis, smėlis ir jūros vanduo ir kt.) arba specifinės sąlygos (pvz., kompostavimas, anaerobinio skaidymo sąlygos arba vandens kultūra ir kt.), kurias veikia mikrobų (pvz., bakterijų, pelėsių, grybelių ir dumblių ir kt.) ir kurios galiausiai suskaido į anglies dioksidą, metaną, vandenį, mineralizuotas neorganines druskas ir naują plastiko medžiagą. Biologiškai skaidūs plastikai apibrėžiami ir klasifikuojami pagal medžiagos sudėties šaltinį; biologiškai skaidūs plastikai, kita vertus, klasifikuojami pagal gyvavimo ciklo pabaigos perspektyvą. Kitaip tariant, 100 % biologiškai skaidžių plastikų gali nebūti biologiškai skaidūs, o kai kurie tradiciniai naftos pagrindu pagaminti plastikai, pvz., butileno tereftalatas (PBAT) ir polikaprolaktonas (PCL), gali būti.
2. Biologiškai skaidomas laikomas biologiškai skaidomu
Plastiko degradacija – tai aplinkos sąlygų (temperatūros, drėgmės, deguonies ir kt.) įtakoje vykstantis reikšmingas struktūros pokytis, eksploatacinių savybių praradimo procesas. Jį galima suskirstyti į mechaninį degradaciją, biologinį degradaciją, fotodegradaciją, termodeguonies degradaciją ir fotodeguonies degradaciją. Ar plastikas visiškai biologiškai suirs, priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant kristališkumą, priedus, mikroorganizmus, temperatūrą, aplinkos pH ir laiką. Nesant tinkamų sąlygų, daugelis biologiškai skaidžių plastikų ne tik negali visiškai biologiškai suirti, bet ir gali turėti neigiamos įtakos aplinkai ir žmonių sveikatai. Pavyzdžiui, dalis plastiko priedų, veikiamų deguonies degradacijos, sukelia tik medžiagos suirimą į nematomas plastiko daleles.
3. Biologinį skaidymą pramoninio kompostavimo sąlygomis laikykite biologiniu skaidymu natūralioje aplinkoje.
Neįmanoma tiksliai dėti lygybės ženklo tarp šių dviejų medžiagų. Kompostuojamas plastikas priklauso biologiškai skaidžių plastikų kategorijai. Biologiškai skaidomiems plastikams taip pat priskiriami anaerobiniu būdu biologiškai skaidūs plastikai. Kompostuojamas plastikas – tai plastikas, kuris kompostavimo sąlygomis, veikiant mikroorganizmams, per tam tikrą laiką suskaidomas į anglies dioksidą, vandenį, mineralizuotas neorganines druskas ir naujas medžiagas, esančias elementuose, ir galiausiai susidaręs kompostas, kuriame yra sunkiųjų metalų, toksiškumo bandymų metu liekanos turi atitikti atitinkamų standartų reikalavimus. Kompostuojamas plastikas dar gali būti skirstomas į pramoninį kompostą ir sodo kompostą. Rinkoje esantis kompostuojamas plastikas iš esmės yra biologiškai skaidus plastikas, kai kompostuojamas pramoniniu būdu. Kadangi komposto sąlygomis plastikas priklauso biologiškai skaidomiems plastikams, jei jis išmetamas į kompostuojamą plastiką (pvz., vandenį, dirvožemį) natūralioje aplinkoje, jo skaidymasis natūralioje aplinkoje yra labai lėtas ir jis negali visiškai suirti per trumpą laiką, kaip anglies dioksidas ir vanduo, neigiamai paveikdamas aplinką, palyginti su tradiciniu plastiku. Be to, buvo pažymėta, kad biologiškai skaidus plastikas, sumaišytas su kitais perdirbamais plastikais, gali sumažinti perdirbtų medžiagų savybes ir eksploatacines savybes. Pavyzdžiui, polilaktinėje rūgštyje esantis krakmolas gali sukelti skylių ir dėmių plėvelėje, pagamintoje iš perdirbto plastiko.
Įrašo laikas: 2022 m. liepos 14 d.