1. Biologinio pagrindo plastikas, atitinkantis biologiškai skaidomus plastikus
Pagal atitinkamus apibrėžimus biologinės kilmės plastikai reiškia plastiką, kurį gamina mikroorganizmai iš natūralių medžiagų, tokių kaip krakmolas. Biomasė bioplastiko sintezei gali būti gaunama iš kukurūzų, cukranendrių arba celiuliozės. O biologiškai skaidus plastikas – tai natūralios sąlygos (tokios kaip dirvožemis, smėlis ir jūros vanduo ir t. t.) arba specifinės sąlygos (pvz., kompostavimas, anaerobinio skaidymo sąlygos arba vandens kultūra ir t. t.) dėl mikrobinio poveikio (pvz., bakterijų, pelėsiai, grybai ir dumbliai ir kt.) sukelia degradaciją ir galiausiai suskyla į anglies dioksidą, metaną, vandenį, mineralizuotą neorganinę druską ir naują plastiko medžiagą. Biologinės kilmės plastikai apibrėžiami ir klasifikuojami pagal medžiagos sudėties šaltinį; Kita vertus, biologiškai skaidūs plastikai klasifikuojami atsižvelgiant į naudojimo pabaigos perspektyvą. Kitaip tariant, 100 % biologiškai skaidžių plastikų gali būti neskaidomi, o kai kurie tradiciniai naftos pagrindu pagaminti plastikai, tokie kaip butileno tereftalatas (PBAT) ir polikaprolaktonas (PCL), gali būti biologiškai skaidūs.
2. Biologiškai skaidus laikomas biologiškai skaidžiu
Plastiko degradacija – tai aplinkos sąlygos (temperatūra, drėgmė, drėgmė, deguonis ir kt.) dėl reikšmingų struktūros pokyčių, veikimo praradimo proceso. Jį galima suskirstyti į mechaninį skaidymą, biologinį skaidymą, fotodegradaciją, terminį deguonies skaidymą ir fotodeguonies skaidymą. Ar plastikas visiškai biologiškai suirs, priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant kristališkumą, priedus, mikroorganizmus, temperatūrą, aplinkos pH ir laiką. Nesant tinkamų sąlygų, daugelis skaidžių plastikų ne tik negali visiškai biologiškai suirti, bet ir gali turėti neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Tokie kaip plastiko priedų deguonies skaidymo dalis, tik medžiagos plyšimas, skilimas į nematomas plastiko daleles.
3. Biologinį skaidymą pramoninio kompostavimo sąlygomis laikyti biologiniu skaidymu natūralioje aplinkoje
Negalite tiksliai nubrėžti lygybės ženklo tarp dviejų. Kompostuojamas plastikas priklauso biologiškai skaidžių plastikų kategorijai. Biologiškai skaidūs plastikai taip pat apima plastikus, kurie biologiškai skaidomi anaerobiniu būdu. Kompostuojamas plastikas – tai plastikas kompostavimo sąlygomis, veikiant mikroorganizmams, per tam tikrą laiką į anglies dioksidą, vandenį ir mineralizuotas neorganines druskas bei naujas elementuose esančias medžiagas ir galiausiai susidariusį komposto sunkiųjų metalų kiekį, toksiškumo bandymą. , likusios šiukšlės turi atitikti atitinkamų standartų nuostatas. Kompostuojamas plastikas gali būti skirstomas į pramoninį kompostą ir sodo kompostą. Rinkoje esantis kompostuojamas plastikas iš esmės yra biologiškai skaidus plastikas pramoninio kompostavimo sąlygomis. Kadangi komposto plastikas priklauso biologiškai skaidomam, todėl, išmetus kompostuojamą plastiką (pvz., vandenį, dirvožemį) natūralioje aplinkoje, plastiko skaidymasis natūralioje aplinkoje vyksta labai lėtai, negali visiškai suirti per trumpą laiką, anglies dioksidas ir vanduo dėl jo blogo poveikio aplinkai ir tradicinio plastiko, esminio skirtumo nėra. Be to, buvo pažymėta, kad biologiškai skaidus plastikas, sumaišytas su kitais perdirbamaisiais plastikais, gali sumažinti perdirbtų medžiagų savybes ir veikimą. Pavyzdžiui, polipieno rūgštyje esantis krakmolas gali sukelti skylių ir dėmių plėvelėje, pagamintoje iš perdirbto plastiko.
Paskelbimo laikas: 2022-07-14